Karpos – kas tai yra?
Karpos – virusinis su
sirgimas, kuomet odoje atsiranda baltos ar šviesiai pilkšvos spalvos, nelygiu paviršiumi mazgelių, vešint epidermiui ir speneliniam dermos sluoksniui. Tai gerybiniai odos navikai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
[toc]
Susirgimo eiga ir trukmė
Inkubacinio karpų ligos laikotarpio trukmė 1-12 mėn., vidurkis 2-3 mėn. Ligos pradžioje ŽPV dauginasi epidermio (paviršinio odos sluoksnio) – stratum spinosum keratinocitų branduoliuose, vėliau patenka į citoplazmą ir raginį epidermio sluoksnį. Didžiausia viruso koncentracija būna 6-12 ligos mėnesį.
ŽPV infekcijų eiga yra tiesiogiai priklausoma nuo organizmo imuninės būklės: yra žinoma, jog karpų atsiranda ar padaugėja pacientams, turintiems silpną imunitetą.
Karpų rūšys
Visas karpų rūšis sukelia virusai, priklausantys Papova virusų šeimai. Karpa – tai gerybinė, lokali epidermio hiperplazija, kuri pasireiškia 1–10 mm ir didesnio skersmens papulėmis arba plokščiais, kartais siūliniais iškilimais. Karpos dažniausiai būna šiurkščios, kietos, odos spalvos, tačiau gali būti tamsios, plokščios ir rausvos bei lygios.
Karpų gali būti kelių rūšių: paprastosios, plokščiosios, padų, senatvinės, genitalijų
Kaklo, pažastų, akių vokų odos karpos pasižymi savitu augimo dėsningumu, dažniausiai būna siūlinės ar ant kojelės. Jos išskiriamos į atskirą papilomų grupę. Šios karpos greitai plinta ir auga.
Karpos gali plisti ir susilieti į stambesnius grupinius skausmingus konglomeratus, sudarytus iš pagrindinės karpos ir jos „vaikų“. Užkliudžius ar pakrapščius toks darinys gali kraujuoti, infekuotis. Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Senatvinės karpos (seborėjinės) – juodos, pilkos, ragėjančiu paviršiumi, kartais būna labai didelės, todėl reikalauja specialios terapijos skystu azotu, parenkant individualią tik konkrečiam pacientui skysto azoto ekspoziciją bei metodiką.
Užsikrėtimas
Užsikrečiama kontaktiniu ar autoinokuliaciniu (pacientas užkrečia pats save) būdais. Šiai infekcijai ypatingai neatspari išmirkusi oda, todėl dažnos užsikrėtimo karpomis vietos yra baseinai ir pirtys.
Sausa oda, sutrikusi kraujotaka, padidėjęs prakaitavimas, higienos stoka, nesaugūs lytiniai santykiai, imuniteto sutrikimai, lydinčios infekcijos – veiksniai, padedantys įsiskverbti virusui.
Karpomis galima užsikrėsti nešiojant sergančio žmogaus avalynę, rūbus, kontakto būdu, per virusu užkrėstus daiktus, pavyzdžiui kompiuterio klaviatūrą, kuria dirbo žmogus, turintis karpų.
Serga visų amžiaus grupių žmonės.
Karpų augimo vietos
Dažniausiai paprastosios plokščiosios karpos atsiranda ant pirštų, plaštakų nugarinių paviršių ar kitose vietose – ant alkūnių, kelių, veido, bet gali atsirasti ir kitur.
Pėdų ir plaštakų karpos sudaro trečdalį visų karpų.
Karpos prie nago ne tik yra skausmingos, bet ir gali sukelti nago volelio pažeidimą, o vėliau ir nago pakitimą – onichodistrofiją. Paprastoms karpoms plintant po nagu, nagas gali atšokti nuo nago guolio, atsirasti antrinė infekcija.
Padų karpos augdamos gilyn dažnai sukelia didelį skausmą vaikštant, kas priverčia ligonį skubiai ieškoti gydytojo pagalbos. Padų karpas pacientai dažnai sutapatina su nuospaudomis.
Šiuo metu ypač plinta vyrų ir moterų lyties organų karpos. Lytiniu keliu plintančios karpos, sukeliamos ŽPV, negydant gali sukelti lytinių organų onkologinius susirgimus. Linkusios gausiai daugintis ir greitai plisti, didėti. Patartina ne tik pašalinti genitalines karpas Cryo chirurgijos metodu ar skystu azotu pasirinktinai pagal lokalizaciją ir dydį, bet ir ištirti ligonį siekiant išaiškinti ŽPV pavojingumo (onkogenizacijos) tipą. Nustačius aukštos onkogenizacijos viruso buvimą ligonis turi porą kartų metuose ar dažniau pasirodyti gydytojui.
Kaip kovoti su karpom?
Norint išvengti virusinių karpų reikia stiprinti imunitetą, vengti pervargimo, stresų, reikia subalansuoti mitybą, nes virusai dažniau atakuoja nusilpusius žmones. Reikia vengti odos sausėjimo, prakaitavimo.
Įvairios priemonės naudojamos karpų gydymui namų sąlygomis gali neduoti laukiamo rezultato. Ilgai dirginama karpa gali suvėžėti, gali likti randai.
Efektyviausias ir mažiausiai skausmingas karpų šalinimo būdas yra krioterapija (gydymas šalčiu). Pagal pasirinkimą karpos gydomos kriochirurgijos metodu ar skystu azotu. Kontraindikacija – įtarimas dėl onkologinio odos darinio, melanomos, alergijos šalčiui. Procedūra nėra skausminga, trunka neilgai.
Vidutiniškai dviejų savaičių laikotarpiu karpa nukrenta pati. Šašo negalima krapštyti. Pakartotinos konsultacijos metu gydytojas ištiria dermatoskopiškai ar neliko karpos šaknų ar smulkių karpučių.
